Naujienos

Šloviname produktyvumą, tačiau tai gali būti ir nelengvos ligos simptomu

Rekordiškai greitai įvaldytas naujas muzikos instrumentas, sporto šaka ar surengta paroda, įsidarbinta į daugybę darbų paraleliai – toks fantastiškai didelis produktyvumas yra žmogaus savybė, kuria dauguma jo aplinkinių žavisi. Efektyvius žmones skatina ir laiko įkvėpimo šaltiniu. Vis tik psichikos specialistų teigimu, antžmogišku atrodantis produktyvumas neretai būna bipolinio sutrikimo tik viena iš pusių – manija ar hipomanija. Ją keičia depresijos etapai, kurie palaikomi tiesiog pervargimu ar perdegimu. O sugrįžus į hipomanijos etapą manoma, jog viskas „normalizavosi“ ir tiesiog sugrįžo įprastos jėgos.

„Bipolinio sutrikimo pinklės tos, kad laikui bėgant manijos ar hipomanijos etapai, kurie suteikia bipoliniu sutrikimu sergančiam žmogui daug jėgų, smalsumo, noro veikti, vis trumpėja. Ir vis dažnėja bei ilgėja depresijos etapai. Kai kuriuos tik šie ilgėjantys, sunkėjantys depresijos etapai ir paskatina ieškoti savo gilaus liūdesio priežasčių. O net ir suradus priežastį – bipolinį sutrikimą – pabūgstama gydytis, kad nedingtų „efektyvieji“ etapai, per kuriuos tarsi verčiami kalnai“, – teigia psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ gydytoja psichiatrė, kandidatė psichoterapeutė Marija Brazaitienė.

Klaidinga laikyti asmenybės dalimi

Žmogus gali laikyti maniją ar hipomaniją savo asmenybės dalimi ir galvoti, kad jis tiesiog labai gerai funkcionuoja, teigia gydytoja. Kai kurie netgi gali nenorėti gydytis, nes vaistai „neutralizuoja“ depresiją, tačiau prislopina ir maniją – žmogus praranda tiek depresyvumą, tiek maniją.

„Manija ar hipomanija retai sutrikdo žmogaus kasdienę veiklą, šie etapai būna lengvesni ir švelnesni nei depresijos. Kartais žmogus mano: geriau jau nesigydysiu ir pabūsiu hipomanijoje, pasidarysiu viską, ką man reikia, o paskui – jau kaip nors. Ir tada puola į depresiją, o depresyvumas dažnai būna lydimas nuosmukio, finansinių, teisnių problemų. Tad galiausiai žmogus taip iš tiesų nieko labai daug ir nepadaro“, – pasakoja M. Brazaitienė.

Būtent depresinė būsena ir yra ta sutrikimo pusė, kuri sukelia sergančiajam daugiausia nepatogumų. Praleistos galimybės ir progos, aukšto intelekto žmonės užimantys žemas pareigas, sunkiai išsilaikantys viename darbe, talentai, neturėję galimybės atsiskleisti – tai, psichikos specialistės teigimu, gyvi įrodymai, kokia klastinga liga yra bipolinis sutrikimas.

Gydomasi ne nuo tos ligos

Atskirti, kada didelis aktyvumas yra išties tik charakterio bruožas, o kada – bipolinio sutrikimo simptomas, „Neuronedos“ gydytojos M. Brazaitienės teigimu, padeda pokalbis su pačiu žmogumi. „Griežtos takoskyros nėra. Klausinėjame žmogaus, kiek jis miega per dieną, gal suaktyvėjęs seksualinis potraukis, žmogus labai daug kalbą. Kartais sergančiojo artimieji pasako, kad jo elgesys jau nenormalus – būna, imama lošti, paskolas imti ar kitaip išlaidauti, pradėti rizikingus verslus, labai agresyviai vairuoti, neįprastai daug kalbėti, būti perdėm geros nuotaikos ar priešingai – itin dirglus“, – dalinasi M. Brazaitienė.

Psichiatrės teigimu, labai svarbu, kad jeigu žmogus gydosi nuo depresijos ir ši depresija yra atspari vaistams – tai yra, vaistai neveikia – pasvarstytų apsilankyti pas specialistą ir pasitikslinti, ar jo liga kartais nėra bipolinis sutrikimas.

„Hipomanijos etapų, kaip jau minėjau, žmogus gali neįvertinti kaip ligos dalies ir galvoti, kad serga depresija – gydytis nuo jos, bet visai nesėkmingai. Nustačius tinkamą diagnozę ir paskyrus gydymą sergančiojo bipoliniu sutrikimu žmogaus gyvenimas gali normalizuotis. Taip, nebus hipomanijos, bet nebus ir depresijos – tiesiog žmogus galės normaliai funkcionuoti ir atlikti kasdienes pareigas, darbus“, – jog liga yra kontroliuojama, pritaikius tinkamą gydymą, patikina „Neuromedos“ gydytoja.

Statistika rodo, jog bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys – maždaug apie 1 proc. populiacijos. Vis tik, M. Brazaitienės manymu, reali statistika yra kiek kitokia, mat neretai bipolniu sutrikimu sergantys žmonės dėl klaidingos diagnozės gydomi nuo kitų ligų. Bipolinis sutrikimas dažniausiai pasireiškia jauniems žmonėms, manijos epizodai labiau išreikšti vyrams, o depresijos – moterims.

Tikslios bipolinio sutrikimo priežastys nežinomos, tačiau manoma, kad įtakos gali turėti paveldimumas – sutrikimas yra dažniau pasitaiko turintiems juo sergančių tėvų, brolių ar seserų. Taip pat biologiniai skirtumai – teigiama, jog sergantieji bipoliniu sutrikimu turi nedidelių pokyčių smegenyse. Bipolinio sutrikimo išsivystymą provokuoja stresas, trauminės patirtys, taip pat alkoholio, narkotikų vartojimas.